Lewis & Short

dissaeptĭo, ōnis, f. [dissaepio],

  1. I. a partition, Vitr. 2, 8, 20.
  2. II. Transf.: velut dissaeptio juris humani, Liv. 41, 24, 10 Hertz (dub. Madv. discerptio; Weissenb. dissertio).