Lewis & Short

rūmĭnātor, ōris, m. [ruminor], one that chews again or ruminates (late Lat.), Arn. 7, 230.

• ...
• rūmĭgĕrātĭo
• rūmĭgĕror
• rūmĭgĕrŭlus
• rūmĭgo
• Rūmīna
• Rūmĭa
• Rūmīnālis
• Rūmĭna
• Rūmĭna
• Rūmĭnālis
• rūmĭnālis
• rūmĭnātĭo
• rūmĭnātor
• rūmĭnor
• rūmĭno
• Rūmīnus
• rumis
• ruma
• rūmĭto
• rumo
• rūmor
• rumpĭa
• rumpo
• rumpōtĭnētum
• ...