Lewis & Short

subsulto, āre, v. freq. n. [id.], to spring up, to leap, jump, hop (rare; not in Cic.).

  1. I. Lit., Plaut. Cas. 2, 7, 10: tu subsultas, ego miser vix asto, id. Capt. 3, 4, 104.
  2. II. Trop.: ne sermo subsultet imparibus spatiis, Quint. 11, 3, 43: compositio multis clausulis concisa, id. 9, 4, 42.