Lewis & Short

* irructo (inr-), āre, v. a. [in-ructo], to belch into: alicui in os, Plaut. Ps. 5, 2, 6.

• ...
• irrĭto
• inrĭto
• irrĭtus
• inrĭtus
• irrĭtum
• irrĭtē
• irrītus
• irrōbŏrasco
• inrōbŏrasco
• irrŏgātĭo
• inrŏgātĭo
• irrŏgo
• inrŏgo
• irrōro
• inrōro
• irrŏto
• inrŏto
• irrŭbesco
• inrŭbesco
• irructo
• inructo
• irrŭdis
• irrūfo
• inrūfo
• irrūgātĭo
• inrūgātĭo
• irrŭgĭo
• inrŭgĭo
• irrūgo
• inrūgo
• irrŭmātĭo
• inrŭmātĭo
• irrŭmātor
• inrŭmātor
• irrŭmo
• inrŭmo
• irrumpĭbĭlis
• ...